Atsakyti klausimai

• 21:54Sodininkas PAPASAKOKITE APIE ACTARA POVEIKI AUGALUI IR DIRVAI. 21:55Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Actara veikliosios medžiagos Tiametoksamo toksiškumo vandens organizmams tyrimai parodė, kad ši veiklioji medžiaga nėra toksiška žuvims, dafnijoms, vandens augalams bei dumbliams. Poveikis bitėms Buvo tirtas tiametoksamo ir metabolito CGA 322704 poveikis bitėms ir kamanėms. Bandymų metu jos buvo neramios, susierzinę, pastebėti nekontroliuojami judesiai bei pasyvumas prieš mirtį. Todėl tiametoksamas bei metabolitas CGA 322704 nustatyti kaip labai toksiški bitėms ir kamanėms, nors neparodė jokio neigiamo poveikio lervų vystymuisi. Atlikus tyrimus laboratorijose, naudojant žydinčias facelijas, poveikis bitėms nustatytas esant 50g/ha ir 200g/ha tiametoksamo. Mažesnės dozės neparodė neigiamos įtakos. Lauko tyrimai atlikti obelų soduose bei su žydinčiomis pupomis. Aukštas bičių mirtingumas nustatytas preparatu purškiant obelis prieš jų žydėjimą, kuomet dirva po medžiais nebuvo mulčiuota. Tuo tarpu mulčiuojant dirvą, tiek prieš žydėjimą tiek ir po jo purškiant neigiamas poveikis bitėms nenustatytas. Bičių mirtingumo nepastebėta netgi purškiant obelis po žydėjimo su nemulčiuota dirva, mat tuo metu jau būna kur kas didesnis žydinčių augalų pasirinkimas, ir bitės rečiau lanko piktžoles. Purškiant žydinčias pupas, bičių mirtingumas neviršijo įprasto dėl mažo šių augalų žiedų patrauklumo. Taip pat visais minėtais atvejais jokios neigiamos įtakos bičių reprodukcijai, kolonijų gausumui, bičių motinėlių biologijai bei nektaro ir žiedadulkių kaupimui nenustatyta. Todėl siekiant sumažinti ACTARA® 25 WG naudojimo riziką bitėms rekomenduojama nepurkšti dažnai bičių lankomų augalų jų žydėjimo metu, bei mulčiuoti dirvą po vaismedžiais iškart juos nupurškus. Nepurkšti ant augalų padengtų lipčiumi. Laikantis šių rekomendacijų bei GŽŪP rizika bitėms yra priimtina.
• 21:53Sodininkas KOKIAI LIGŲ RŪŠIAI PRIKLAUSO RAGANŲ ŠLUOTOS IR KIEK KENKIA VAISMEDŽIUI IR VAISIAMS, AR JUOS GALIMA VALGYTI? 21:53Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Raganų šluotos susidaro, kai į šakų žievėje esančias žaizdeles, pumpurų žvynelius patenka vyšninio ragangrybio sporos, jos besidaugindamos skatina miegančius vaismedžių pumpurus ir iš jų išauga lygiagretūs trumpi ploni silpni ūgliai ir sudaro tarsi šluotas. Raganų šluotose nebūna nei žiedų nei vaisių, o jeigu šluotų daug – vaismedis nusilpsta.
• 21:52Sodininkas KIEK KENKSMINGA KRIAUŠINĖ BLAKUTĖ? 21:52Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Kriaušinė blakutė (Psylla pyri L.) Kriaušių pumpurai nebeauga, pagelsta iščiulpti lapai, centrinė gysla iškrypsta. Vėliau lapai paruduoja ir džiūsta, vaisių užuomazgos, ant kurių kotelių gyvena ir maitinasi kenkėjai, nubyra. Kriaušinės blakutės yra 2,5-3,0 mm ilgio, tamsiai rusvos. Sparnus suskriaudžia stogeliu, tarp priekinių sparnų gyslų yra tamsios juostos. Pavasarį, kai šilumos iki +5°C, blakutės poruojasi ir ant jaunų ūglių pumpurų, vaisinių šakučių, žiedkočių arba jaunų lapų deda kiaušinius. Per metus gali išsivystyti 2-3 generacijos. Pirmos kartos lervos išsirita prieš pat pumpurų išsiskleidimą ir kartu su nimfomis čiulpia pumpurų ir lapų sultis. Ant saldžių blakučių išmatų įsiveisia saprofitiniai grybai – kriaušių lapai, šakutės ir vaisiai pajuoduoja. Kai blakučių daug, kriaušių lapai nukrinta vasaros viduryje, vaisiai sumedėja, pasidaro neskanūs. Pavasarį žaliojo kūgio tarpsnyje kriaušes nupurkšti insekticidais. Rudenį sukasti dirvą. Anksti pavasarį baltinti kamienus.
• 21:51Sodininkas LABA DIENA, KADA IR KUO REIKIA PURKŠTI AVIETES ? 21:52Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Prieš vegetaciją išpjaustyti gumbauodžio, taip pat ir žievėplaišos, degulių pažeistus ūglius. Žiedpumpurių tarpsnis (žiedgraužiai, avietinukai, ūgliniai gumbauodžiai, amarai _ insekticidai; erkės – akaricidas (pvz. Vertimec); nuo ligų (žievėplaiša, deguliai, kekerinis puvinys) _ Effector, Topas.
• 21:51Sodininkas JEI VĖŽINĖ LIGA SMARKIAI PAŽENGUSI AR DAR GALIMA VAISIUS VALGYTI, AR REIKIA TREŠNĘ NUPJAUTI? TREŠNĖ VEDA LABAI DAUG VAISIŲ. 21:51Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Bandykite žaizdas gydyti, jeigu dera – valgykite, tik vaisius reikia nusiplauti, o jei naudojate cheminius augalų apsaugo produktus, išlaikykite karenciją, t.y. laikotarpį dienomis nuo paskutinio apdorojimo iki derliaus skynimo, jis paprastai nurodomas pesticido etiketėje.
• 21:50Sodininkas NORĖČIAU SUŽINOTI KODĖL MANO JUODIEJI SERBENTAI VIRŠŪNĖSE SUKRAUNA STAMBIUS PUMPURUS, BET DERLIUS LABAI SUMAŽĖJO. PERNAI IŠKIRTAU VISUS KRŪMUS. ŠIEMETINIAMS VĖL TAS PATS STAMŪS PUMPURAI- DERLIAUS NEBUS. KĄ DARYTI? GAL KĄ PATARSITE. AČIŪ. 21:50Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Serbentinė erkutė Erkės gyvena juodųjų serbentų pumpuruose ir čiulpia jų sultis. Pažeidimo simptomai geriausiai matomi pavasarį. Erkių pažeisti pumpurai išsipučia, tampa rutuliški ir neišsprogę nudžiūsta. Viename pumpure gali būti 2-3tūkstančiai erkučių. Kai kenkėjų yra labai gausiai, serbentai nustoja derėti ir per kelerius metus gali visai nudžiūti. Šie kenkėjai labiau plinta kai sausa ir karšta, dauginant jei yra užkrėsti ūgeliai ar krūmai. Erkės platina virusinę ligą – žiedų pilnavidurę. Sodinti tik sveiką neužkrėstą erkutėmis sodinamąją medžiagą. Efektyviausia purkšti akaricidais (Vertimec 018 EC 12 ml 10 l vandens) prieš pat ir po žydėjimo, kai iš senų pumpurų pradeda migruoti jaunos išsiritusios erkučių lervos ant jaunų besivystančių pumpurų. Kuo anksčiau išpjauti ir sunaikinti serbentų ūglius su pastebimi išsipūtusiais ir sustorėjusiais pumpurais. KAIP KOVOTI SU RAUDONŲJŲ SERBENTŲ LAPŲ AMARU? Actara 25 WG Purškiama nuo amarų, obelinio žiedgraužio, kenkėjų plitimo pradžioje 2-4 g /10 l vandens. Didžiausias apdorojimų skaičius - 1. Karencija - 14 dienų. Decis mega 50 EW Purškiama nuo amarų, lapsukių, obelinio žiedgraužio, obuolinio vaisėdžio, pjūklelių.4 ml/10 l vandens. Didžiausias apdorojimų skaičius - 2. Karencija - 30 dienų.
• 21:49Sodininkas AR VISADA SUSUKTI IR SU VORAKTINKLIAIS VAISMEDŽIŲ LAPAI REIŠKIA, KAD YRA VORATINKLINĖ ERKĖ 21:50Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Ne, voratinklinės erkės voratinklis yra plonas, apatinėje lapo pusėje. Lapus voratinkliais apraizgo kiti vaismedžių kenkėjai: kandys, žieduotasis verpikas, žiemsprindžiai, kriaušinis pjūklelis audėjas, lapsukiai ir kiti.
• 21:48Sodininkas KODĖL ANT SERBENTŲ KRŪMŲ ATSIRANDA GELSVOS SAMANOS?KAIP KOVOTI SU JOMIS? 21:49Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Išpjaustykite senas serbentų šakas.
• 21:47Sodininkas MAŽOS KRIAUŠĖS LAPELIAI KAI KURIE TURĖJO RUDAS DĖMES. RUDENIOP NUSKYNĖM TUOS LAPELIUS IR SUNAIKINOM. AR VASARĄ VĖL GALI ATSIRASTI TOKIŲ LIGOTŲ LAPELIŲ. 21:47Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Kriaušių rūdys Kriaušių rūdys pažeidžia lapus. Ligą sukelia kriaušinė gleivėtrūdė. Daugiausia liga išplinta vasaros viduryje ir pabaigoje. Viršutinėje lapo pusėje pasirodo apskritos arba ovalios geltonai oranžinės ar raudonos dėmės. Apatinėje lapo pusėje atsiranda ryškiai oranžinių spenelių - ecidiosporų telkiniai. Jomis vasaros pabaigoje apsikrečia kazokiniai kadagiai, pažeistose šakutėse sukėlėjas peržiemoja, o pavasarį susidariusias sporas vėjas perneša ant kriaušių ir obelų lapų, jaunų ūglių, ir vaisių. Kazokinis kadagys (Juniperus sabinae) – šios ligos tarpininkas. Ant kazokinio kadagio šakelių susidaro oranžiškai rausvos, tarsi drebutinės pūslelės – teleutosorai. Toje vietoje šakutės būna pastorėjusios. Pažeista kadagio šaka serga kasmet ir kasmet ant jos susidaro teleutosporos. Labai pažeisti lapai nukrinta anksčiau laiko, vaismedžiai nusilpsta, blogiau peržiemoja, blogėja vaisių kokybė. Stipriai pažeistos kriaušės dažniausiai kitais metais nedera. Kriaušių rūdys pastaruoju metu labai suintensyvėjo. Rūdys kriaušių lapus apkrečia, kai vidutinė paros temperatūra ne žemesnė kaip 8°C ir drėgna, ypač po lietaus. Liga labai išplinta ten, kur daug senų, aukštų, sutankėjusių vaismedžių. Apsauga. Nepatartina auginti kazokinių kadagių soduose ar netoli sodų. Ligų pradus kazokiniuose kadagiuose galima sunaikinti purškiant anksti pavasarį (ir rudenį, jeigu liga labai išplitusi) vario grupės preparatais: 1% bordo skiediniu arba 0,5% čempionu (50g/10 l vandens). Šiais fungicidais nupurkšti ir kriaušes anksti pavasarį, kai brinksta pumpurai. Po žydėjimo, vainiklapiams krintant, purkšti skoru 2ml/10 l vandens, arba topazu 5 – 10 ml / 10 l vandens. Po 2 savaičių kriaušes nupurkšti fungicidų mišiniu 2ml skoro + 15 g penkocebo (jis paprastai naudojamas bulvių apsaugai nuo maro, bet labai tinka ir sodo augalų apsaugai nuo dėmėtligių ir vaisių puvinių) / 10 l vandens.
• 21:45Sodininkas PRINOKUSIOS VYŠNIOS PERNAI IŠ PO NAKTIES PARUDAVO.LIKOM BE DERLIAUS.KOKIA TAI LIGA?GAL IR ŠIEMET KARTOSIS?GAL REIKIA IŠRAUTI MEDELĮ ?AČIŪ UŽ ATSAKYMĄ 21:46Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Kaulavaisinių moniliozė (Monilinia laxa Monilinia fructigena) Serga vyšnios, trešnės, abrikosai, slyvos. Moniliozinė degligė (M. laxa) pasireiškia pavasarį – ruduoja, nudžiūsta žiedynai, besiskleidžią lapai ir ūgliai. Sergantys pumpurai, žiedai ir lapai lieka kaboti ant vaismedžių. Liga pirmiausia pastebima ant vyšnių ir abrikosų. Vaismedžiai atrodo lyg apšalę ar apdeginti. Kartais drėgnu oru ant nudžiūvusių žiedų ir lapų susidaro pilkšvos dulkingos konidijų karputės. Vasarą konidijos apkrečia kitus lapus. Monilijos (M. fructigena) užpuola nokstančius mechaniškai arba vabzdžių pažeistus vaisius. Ant vaisių pasirodo nedidelės rudos puvinio dėmės, kurios didėja ir gali apimti visą vaisių. Jų paviršiuje atsiranda pilkai rusvos dulkingos, netvarkingai susitelkusios konidijų karputės. Dalis sergančių vaisių nukrinta, kiti virsta mumijomis. Liga plinta ir nuskintuose, pervežamuose ar laikomuose vaisiuose. Senų ligotų šakučių žievė sueižėja ir prasiveržia lipai. Pažeistose šakutėse ir vaisių mumijose žiemoja grybiena, Vyšnioms žydint išauga naujos konidijos. Šaltas ir drėgnas oras kaulavaisiams žydint – pagrindinė sąlyga infekcijai plisti. Sporas platina vėjas, lietus, vabzdžiai. Apsauga. Išpjaustyti ir sunaikinti pažeistus ūglius, šakutes. Atsiradusias po žiemos žaizdas, iš kurių teka lipai, išvalyti, dezinfekuoti, aptepti. Ankstyvajam purškimui ir nuėmus derlių naudoti vario grupės fungicidus. Po žydėjimo ir vegetacijos metu naudoti kito veikimo fungicidus: Effector WG Vyšnios, trešnės Purškiama nuo kokomikozės, rauplių, moniliozės, vaisių puvinio, šratligės. 5-10 g / 10 l vandens. Didžiausias apdorojimų skaičius - 4. Karencija - 20 dienų. Slyvos Purškiama nuo šratligės, rūdžių, moniliozės. 5-10 g / 10 l vandens. Didžiausias apdorojimų skaičius - 4. Karencija - 20 dienų. Topas 100 EC Vyšnios purškiamos nuo kokomikozės 5 ml (0,05%) / 10 l vandens. Didžiausias apdorojimų skaičius - 2. Karencija - 20 dienų
• 21:42Sodininkas JUS SIULOTE NAUDOTI CHEMINES PRIEMONES, KA SIULOTE EKOLOGINIAM DARŽUI, SODUI? 21:44Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Rekomenduojamus ekologiniam daržui ir sodui augalų apsaugos produktus galite rasti www.ekoagros.lt ir pasirinkti jums tinkamiausius.
• 21:24Sodininkas AR TIESA, KAD DILGĖLIŲ UŽPILAS LABAI NAUDINGA TRĄŠA TIEK SODO AUGALAMS, TIEK DARŽO AUGALAMS? AUKSUOLĖ IŠ MOLĖTŲ 21:40Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Taip, naudingas, tai viena iš ekologinėje gamyboje rekomenduojamų priemonių ne tik kaip trąša, bet ir kaip augalų imunitetą stiprinanti bei augalų apsaugos priemonė.
• 21:23Sodininkas PASAKYKITE PRAŠOME, AR GALIMA SODINTI NETOLIESE VĖL TREŠNES, ABRIKOSUS, PERSIKUS, JEI PRIEŠ KURĮ LAIKĄ PO ŽYDĖJIMO MEDELIŲ ŽIEDAI NUVYTO IR AUGALAI SUNYKO, NEIŠGYVENO.KAIP SUPRATAU IŠ JŪSŲ PASAKOJIMO TAI SUNKI LIGA. 21:40Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Į tą pačią vietą augalai turėtų grįžti po 4-5metų, tačiau realiai savo sodelyje tą padaryti būna sunku, reikėtu pasirinkti atsparesnes veisles, ir pasodintiems naujai augalams naudoti apsaugos produktus profilaktiškai, nelaukiant kol augalai susirgs.
• 21:23Sodininkas BLOGAI NUGIRDOME PREPARATO NUO ERKIŲ PAVADINIMĄ BETIMERAS AR PANAŠIAI? 21:40Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Vertimec 018 EC Purškiama nuo paprastosios voratinklinės ir žemuoginės erkių. Pirmą kartą purškiama prieš žydėjimą, antrą – po derliaus nuėmimo 12 ml 10 l vandens. Didžiausias apdorojimų skaičius - 2. Karencija -3 dienos.
• 21:22Sodininkas AR SU AGRASTŲ AMARAIS REIKIA KOVOTI TAIP PAT KAIP SERBENTŲ? 21:39Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Taip, naudojami tie patys insekticidai, tik labai svarbu, kad būtų kokybiškai nupurkšta lapų apatinė pusė.
• 21:22Sodininkas KRIAUŠĖ SUNOKINA VAISIUS, BET JIE SUPŪNA TIESIOG ANT MEDŽIO,KĄ PATARTUMĖTE? 21:39Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Kriaušė serga ruduoju vaisių puviniu, po vaismedžių žydėjimo, vainiklapiams krintant nusipurkšti fungicidu Effector 10 g / 10 l vandens.
• 21:22Sodininkas AR SERGANČIUS RAUPLĖMIS VAISIUS GALIMA VALGYTI 21:39Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Galima, tik reikėtų odelę nusilupti.
• 21:22Sodininkas VASAROS PRADŽIOJ VAISMEDŽIUOSE ĮSIKURIA DAUG IR DIDELIŲ VABALŲ PULKAI.ANKSČIAU TO NEMATĖM. KAS TAI, IR AR PAVOJINGI JIE SODAMS IR DARŽAMS ? 21:38Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai greičiausiai pastebėjote grambuolius, jų lervos graužia sodo ir daržo augalų šaknis, o patys vabalai kenkia vaismedžių lapams ir vaisiams.
• 21:21Sodininkas DVI JAUNOS SKIRTINGŲ VEISLIŲ VYNUOGĖS AUGA GRETA, AR JOS NESUSIKRYŽMINS? 21:38Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai nesusikryžmins
• 21:21Sodininkas AR BŪTINA VAISMEDŽIUS DAŽYTI KALKĖMIS, GAL YRA KITŲ PRIEMONIŲ? 21:37Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai galite naudoti baltus vandens emulsinius dažus, kalkių ir molio skiedinį. Naudotina balta spalva dėl to kad atspindėtų saulę ir vaismedžių žievė negautų saulės „smūgio“. Tai reikia atlikti kovo pradžioje. Parduotuvėse galima įsigyti jau paruoštų balinimui skirtų mišinių.
• 21:20Sodininkas VYNUOGES PUOLA MILTLIGĖ PO ŽYDĖJIMO, KOKIA BUTŲ PRIEŽASTIS?AČIŪ 21:37Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Auginant miltligei jautrias vynuoges, apsaugai tinka fungicidas Topas 5-10 ml / 10 l vandens, purkšti prieš ir po vynuogių žydėjimo.
• 21:20Sodininkas OBELIS IR KIAUŠES APGENĖJUS YRA ŽAIZDA, AR GALIMA UŽTEPTI GYVULINIAIS TAUKAIS ? 21:36Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Geriau naudokite sodo tepalą.
• 21:18Sodininkas KUO PURKŠTI PILKAI APTRAUKTAS AGRASTŲ UOGAS? 21:35Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Agrastų lapams sprogstant, prieš žydėjimą nupurkšti fungicidu Topas 5-10 ml / 10 l vandens. Taip, tokioje vietoje augdami jie mažiau serga valktimi. Agrastų valktis (miltligė) Serga serbentai ir agrastai. Serbentų jauni ūgliai, lapai, uogos apsitraukia pilkšvu retu, miltuotu apnašu. Sendama grybiena sutankėja, paruduoja. Sergantys lapai susisuka ir nukrinta, ūgliai deformuojasi ir žiemą nušąla. Uogos lėtai noksta, netinka maistui, suplyšinėja ir nukrinta. Grybienos veltinyje išauga tamsiai rudi rutuliški grybo kleistoteciai. Jie žiemoja nukritusiuose lapuose, uogose ir ant ūglių. Pažeistuose ūgliuose gali žiemoti ir sukėlėjo grybiena. Ligai plisti palankiausia, kai būna 90-100% santykinės oro drėgmės ir 17-28ºC temperatūra. Miltligė labiau plinta, kai uogakrūmiai būna pertręšti azotinėmis trąšomis. Įtakos ligai plisti taip pat turi serbentų veislės jautrumas ligai. Apsauga. Purkšti fungicidais: Topas 5 – 10 ml / 10 l vandens, arba mišiniu 2ml Topas + 5 g Effector / 10 l vandens. Pirmasis purškimas prieš žydėjimą, kai sprogsta pumpurai, antrasis – po žydėjimo, o esant itin palankioms ligai plisti sąlygoms 1-2 kartus purkšti nuėmus derlių. Veiksminga laiku genėti krūmus, kad nebūtų per tankūs vaiskrūmiai. Vešliai augantys, pertręšti azoto trąšomis vaiskrūmiai serga dar labiau. Agrastus, uogoms augant, purkškite 0,5% kalcinuotos sodos ir 0,5% ūkinio muilo skiediniu. Juo purškiama pakartotinai kas 7 dienos, kol prisirpsta uogos. Ant uogų mažiau plinta valktis, kai ant lapų būna šarminė reakcija, todėl patariama barstyti pelenų arba laistyti pelenų šarmu. Skalbimo milteliai ne pati efektyviausia ir saugiausia apsaugos priemonė nuo augalų ligų.
• 21:17Sodininkas KĄ DARYTI, KAI ANT VAISMEDŽIŲ KAMIENŲ BŪNA DAUG SKRUZDŽIŲ? 21:34Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Naikinkite amarus, nes skruzdės minta saldžiomis amarų išskyromis.
• 21:16Sodininkas SUSIRGO VYNUOGĖ. VAISIAI UŽSIMEZGA, BET PAJUOSTA IR NEAUGA. LAPAI NEPAKITĘ. 21:34Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Jūsų vynuogė greičiausiai serga kekeriniu puviniu, prieš ir po vynuogių žydėjimo panaudokite fungicidą effector 5-10 g / 10 l vandens.
• 21:15Sodininkas Ar GERAI PURKŠTI VAISMEDŽIUS SU KARBAMIDU? 21:34Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Karbamidu geriausia purkšti rudenį, kai vaismedžių lapai būna pakąsti pirmųjų rudens šalnų, naudojamas 5-7 proc. skiedinys. Rudeninis purškimas stipriu karbamido skiediniu naudojamas kaip augalų apsaugos priemonė ligų užkratui sumažint.i Pavasarį karbamidą galima naudoti vaismedžių tręšimui kaip azotinę trąša pagal tręšimo rekomendacijas.
• 21:15Sodininkas NORIME PAKLAUSTI KOKIUS PREPARATUS NAUDOTI NUO MEDŽIŲ VĖŽIO, GAL ŽINOTE LIAUDIŠKŲ PATARIMŲ, KAD GALĖTUME PASIGAMINTI PATYS? 21:33Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Išpjaustyti vėžio žaizdas, pažeistus audinius išvalyti 1-2 mm iki sveikos medienos. Žaizdas aptepti sodo tepalu arba tepalu vaismedžiams nuo vėžio, taip pat galima naudoti vandens emulsinius dažus su fungicidų priedu (Effector 10 g / 1 l dažų); naudotinas ir vadinamasis „fiziologinis raištis“, t.y. molio ir karvės mėšlo mišinys, kurį užtepame ant žaizdų ir užrišame maišine medžiaga.
• 21:15Sodininkas Ar išgenėti obelų ūglius, kurie auga į viršų, paliekant pasvirusius šonus? 21:33Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Stiprius į viršų augančius ūglius išgenėti rugpjūčio mėnesį arba sekantį pavasarį, o pasvirusius į šonus ūglius palikti, nes jie suformuos žiedinius pumpurus ir, priklausomai nuo veislės, po metų ar dviejų derės.
• 21:14Sodininkas KODĖL SLYVOS MĖLYNOS ŽYDI, BET VAISIŲ NEDUODA? 21:33Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Arba auga mažai derlinga forma ar trūksta kitų tuo pačiu metu žydinčių veislių dulkininkių.
• 21:14Sodininkas Jeigu stirnas galima pavadinti kenkėjais, tai ar nugraužtos jaunų vaismedžių viršūnės atsigaus ir ar leidžiami iš apačios nauji ūgliai nereiškia, kad augalas jau sulaukėja,pvz. Nektarinas? 21:33Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Jei ūgliai išaugę iš kamieno virš skiepijimo vietos (virš dirvos paviršiaus būna didesnis ar mažesnis sustorėjimas) tai augalas kultūrinis. Reikia pasilikti stipriausią vieną ūglį ir iš jo išaugs gražus vaismedis. Jei atžalos išaugę žemiau skiepijimo vietos tai išaugs poskiepis greičiausiai kaukazinė slyva kuri yra menkavertė.
• 21:13Sodininkas Kodėl nenori augti kriaušės? 21:32Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Gal būt jauni vaismedžiai buvo pašalę ar pažeisti ligų. Siūlau iš žinomų medelynų pavasarį nusipirkti naujus sodinukus juos pasodinti ir tinkamai prižiūrėti.
• 21:13Sodininkas Sodo vejoje priaugo samanų. Kaip elgtis ir toliau prižiūrėti? 21:32Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Parduotuvėse parduodamos specialios vejoms tręšti tinkamos trąšos, kuriose be azoto yra iki 8 % geležies.
• 21:13Sodininkas ar tiesa, kad nulupti nuo labai senų obelų žievę yra sveika 21:32Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Žievės nuo vaismedžių nulupti negalima. Galima tik pašalinti viršutinę, seną, supleišėjusią žievės dalį.
• 21:12Sodininkas Nugriaužė kiškiai obelaitę, kuo geriau užtepti? Labai dėkoju. 21:31Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Parduotuvėse parduodamas specialus sodo tepalas.
• 21:12Sodininkas Koks geriausias laikas sodinti obelaites? 21:31Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Daugumos veislių obelaites galima sodinti ir iš rudens, bet geriausia apsisaugoti nuo jaunų sodinukų pašalimo juos pasodinus anksti pavasarį (balandžio pirmoji pusė).
• 21:12Sodininkas Riešutmedis. Pasodintas prieš 8 metus.Tik pernai buvo tik du vaisiai. Kas yra, gal kokia liga? 21:31Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Tikriausiai Jūsų riešutmedis ne skiepytas, o išaugintas iš sėklos todėl jis pradeda derėti vėjai ir gali derėti prastai. Tikėkimės, kad Jūsų riešutmedis dar užderės.
• 21:11Sodininkas LABA DIENA.NORIU PAKLAUSTI, KADA GERIAUSIA PAŠALINT SAUSUS AVIETOJUS? 21:30Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Seni atiderėję aviečių ūgliai šalinami tuoj po derliaus nuėmimo arba bent jau sekančiais metais anksti pavasarį.
• 21:11Sodininkas Auginam 2 persikų medžius. Derlius geras,bet abu medžiai kažkodėl perskyla.Tepam juos žaizdų tepalu ir surišam, bet tada vaizdas nelabai estetiškas. Ką daryti,kad šitaip neįvyktų? 21:30Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Formuojant jaunus vaismedžius reikia stengti, kad išaugų aiškus lyderis (vaismedžio liemuo) ir iš jo išaugusios šakutės būtų bent trečdaliu plonesnės ir iš liemens išaugtų ne smailiu, bet artimu stačiam kampui. Jauname amžiuje pagrindines vainiko šakutes galima atlenkti į artimą horizontaliai padėčiai špagato pagalba. Formuojant vainiką šalinti aukštyn smailiu kampu augančias panašaus kaip liemuo storio šakas. Taip suformuotas vainikas bus tvirtas ir šakos neišskils.
• 21:10Sodininkas Jau kelinti metai auga persikas, žydi, bet vaisių neužmezga, nukrenta visi žiedai. 21:30Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Persikai geriau dera kai šalia auga įvairių veislių persikai.
• 21:10Sodininkas Kaip vejoje išnaikinti asiūklius? 21:29Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Purkšti veją herbicidu MCPA. Jis išnaikins vejoje ne tik asiūklius, bet ir visas dviskiltes piktžoles, tokias kaip kiaulpienes, žliugę, dobilus, gysločius ir t.t.
• 21:10Sodininkas Veisiant kriaušyną, kokie tarpai turėtų būti tarp kriaušių? 21:29Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Jei kriaušės su žemaūgiu svarainio poskiepiu sodinti 1,25-2,5 m atstumais. Jei vaismedžiai su sėkliniais kriaušės poskiepiais aukštaūgiai sodinto 3-4 m tarp augalų.
• 21:09Sodininkas Kaip prižiūrėti ir auginti kriaušę" Conferencine"? Dėkoju už atsakymą. 21:29Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai ‘Konferencinė’ veislės kriaušė dažniausiai auginama su dviem poskiepiais. Žemaūgės kriaušės auginamos su svarainio S1 poskiepiu, o aukštaūgės auginamos su sėkliniu laukinės kriaušės poskiepiu. Paprastai ‘Konferencinė’ veislės kriaušių vaismedžiai net ir su aukštaūgiu sėkliniu poskiepiu nėra augūs. ‘Konferencinė’ veislės kriaušių vaismedžiai neserga rauplėmis, bet šaltomis žiemomis gali pašalti. Žemaūgių kriaušių vaismedžiai sodinami taip, kad sodinuko skiepijimo vieta būtų apie 10 cm virš dirvos paviršiaus. Kriaušės dažniausiai formuojamos verpstės formos vainikais. Būna aiškiai išreikštas vaismedžio liemuo, o visos šakos būna bent trečdaliu plonesnės už liemenį jų išaugimo vietoje. Vainiko apačioje auginamos ilgesnės ir vyresnio amžiaus šakos , o kylant į vainiko viršų šakos būna vis trumpesnės. Jų amžius 2-3 metai. Verpstės formos vainikais vaismedžiai labai panašūs į eglutės formą, kai aiškiai išreikštas lyderis ir vyrauja apačioje didesnė viršuje mažesnės horizontalios šakutės.
• 21:09Sodininkas Laba diena. Kada geriausia pilti medžio pelenus ant dirvos, kaip mineralines medžiagas? Pvz. į lysves prieš sodinant vaismedžius, vaiskrūmius ir kt. Ačiū. 21:28Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Pelenus kip trąšą geriausia įterpti į dirvą ruošiant dirvą sodo sodinimui. Augančiame sode pelenais galima patręšti po vaismedžių vainikais ęsančią dirvą.
• 21:09Sodininkas Ar dažnai reikia genėti augalus? 21:28Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Vaismedžius genėti kasmet būtina, bet dar geriau genėti per metus du kartus tai yra pavasarį ir vasaros pabaigoje.
• 21:08Sodininkas Norint užsiveisti naują sodą, kokias veisles Jūs rekomenduotumėte. Nijolė iš Molėtų 21:27Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Veisiant obelų sodą daugiausiai reikia sodinti žieminių veislių obelų. Dažnai sodininkai mėgėjai neturi gerų sąlygų vaisiams laikyti juos laiko per šiltai ir per sausai todėl tokiomis sąlygomis rudeninių veislių obuoliai greitai pernoksta ir supūva. Tokiomis pačiomis laikymo sąlygomis žieminių veislių obuoliai laikosi irgi trumpiau negu laikant geromis sąlygomis +1 °C temperatūroje, bet išsilaikys bet kokiu atveju žymiai geriau ir ilgiau negu rudeninių veislių obuoliai. Jei sodas prieš ligas nebus purškiamas, galima auginti vasarines: ‘Orlovim’, ‘Izbranica’, rudenines: ‘Freedim’, ‘Vitos’, žiemines: ‘Skaistis’, ‘Liberty’, ‘Aldas’, ‘Florina’, ‘Topaz’, ‘Rubinola’ veislių vaismedžius. Jei sodas prieš ligas bus purškiamas kelis kartus galima auginti vasarines ‘Popierinį’, ‘Konfietnoje’, rudenines: ‘Auksį’, ‘Delikates’, ‘Beržininkų ananasą’, ‘Katja’, ‘Rudens dryžuotąjį’, ‘Paprastąjį antaninį’, žiemines: ‘Šampion’, ‘Rubin’, ‘Antej’, ‘Sinap orlovskij’, ‘Redkroft’, ‘Pinova’, ‘Melrose’, ‘Lodel’ ir t.t. Jei sugebėsite išauginti kokybiškus jautrių rauplėms veislių obelis tai sodinti vasarines ‘Geneva early’, ‘Jerseymac’; rudenines: ‘Orlovskoje polosatoje’, ‘Paula red’; žiemines: ‘Ligol’, ‘Jonagold’, ‘Gloster’ veislių vaismedžius. Juos reikės purkšti prieš ligas reguliariai ir tik tada galima tikėtis labai geros kokybės ir labai skanių vaisių.
• 21:08Sodininkas Ką daryti - ar išvežti bites iš sodo, kai yra purškiami vaismedžiai? 21:27Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Šiuolaikiniai pesticidai dažnai bitėms yra nekenksmingi. Prieš sodų purškimą patartina bites ne išvežti iš sodo, o uždaryti aviliuose.
• 21:07Sodininkas Pasikeitė M-26 poskiepis, kaip jis vadinasi dabar? 21:26Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai M.26 yra pusiau žemaūgis obelų poskiepis.
• 21:07Sodininkas Ar reikėtų purenti žemę po vaismedžiais ir vaiskrūmiais? 21:26Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Purenti žemės po vaismedžiais nebūtina, bet piktžoles apie kamieną 0,8-1 m spinduliu sunaikinti būtina.
• 21:06Sodininkas Ar tiesa, kad vyšnios ir slyvos negali augti šalia, nes jos neigiamai veikia viena kitą. 21:26Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Pasakėte naujieną
• 21:02Sodininkas Gal galite išvardinti žieminių obelų veislių pavadinimus? Ačiū. 21:06Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Jei sodas prieš ligas nebus purškiamas, galima auginti ‘Skaistis’, ‘Liberty’, ‘Aldas’, ‘Florina’, ‘Topaz’, ‘Rubinola’ veislių vaismedžius. Jei sodas prieš ligas bus purškiamas kelis kartus, galima auginti ‘Auksis’, ‘Šampion’, ‘Rubin’, ‘Antej’, ‘Cornel red’, ‘Bogatyr’, ‘Kulono renetas’, ‘Sinap orlovskij’, ‘Redkroft’, ‘Pinova’, ‘Melrose’, ‘Lodel’ ir t.t. Jei auginate jautrių rauplėms ‘Lobo’, ‘Noris’, ‘Kortland’, ‘Ligol’, ‘Jonagold’, ‘Gloster’ veislių vaismedžius, juos reikės purkšti prieš ligas reguliariai ir tik tada galima tikėtis labai geros kokybės ir labai skanių vaisių.
• 20:56Sodininkas Kodėl žydi vaismedis bet neužmezga vaisių? 21:01Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai Gali būti 4 priežastys: 1. Jei tai obelys ar kriaušės, daugumą žiedų gali sunaikinti labai išplitę žiedgraužiai, o jei slyvos, tai užuomazgas dažnai sunaikina gausiai išplitę pjūkleliai 2. Jei tai tam tikrų veislių trešnės, slyvos ar abrikosai, tai šie po vieną augantys vaismedžiai dažnai prastai dera. Reikia pasodinti kitos veislės tos pačios genties vaismedį, kurio žiedadulkėmis galėtų apsidulkinti pirmasis vaismedis 3. Vaismedis gali nederėti paprasčiausiai dėl to, kad padauginta nederlinga kokios nors veislės forma 4. Vaismedis gali būti padaugintas ne vegetatyviniu būdu, bet išaugęs iš sėklos. Tokiu atveju jis pradeda derėti labai vėlai, o derlius gali būti nekoks.